žuvinys

žuvinys
žuvinỹs sm. (3b) Š, NdŽ, 1. 449 dingęs, pražuvęs gyvulys ar daiktas: Kano prapuolę jaučiai, bėga kuo greičiausiai, neša jai (būrėjai) šį tą, ką besugreibdami, kad tiktai jiems pasakytų, kur jų žuvinỹs Sln. Ar neatsiranda žuviniai? Ėr. 2. sunki būklė, žuvimas: Žuvinių metais gyvenam, daugiau nėko Ggr.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”