- žuvinys
- žuvinỹs sm. (3b) Š, NdŽ, KŽ 1. BŽ449 dingęs, pražuvęs gyvulys ar daiktas: Kano prapuolę jaučiai, bėga kuo greičiausiai, neša jai (būrėjai) šį tą, ką besugreibdami, kad tiktai jiems pasakytų, kur jų žuvinỹs Sln. Ar neatsiranda žuviniai? Ėr. 2. sunki būklė, žuvimas: Žuvinių metais gyvenam, daugiau nėko Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
